Aukščiausios privačios investicijos į viešąją energiją pagal šalis

Pasaulinės įmonės vis labiau spaudžia būti energiją taupančiomis ir kontroliuojančiomis energijos naudojimo taršomis. Aplinkos apsauga naudojant tvarų energijos tyrimą yra daugelio aplinkosaugininkų ir aplinkos apsaugos agentūrų prioritetas visame pasaulyje. Šalys, turinčios energijos šaltinius, pvz., Naftą, dujas, hidroenergiją ir geotermiją, susidūrė su sunkumais, susijusiais su tokių energijos šaltinių tyrimu ir veiksmingu naudojimu dėl finansavimo trūkumo. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Vokietija, sukūrė tokius modelius, kaip antai sąskaitos finansavimas, o kitos šalys remiasi privačiomis bendrovėmis ir organizacijomis, kad finansuotų viešąją energiją. Kai kurios šalys, kuriose yra didžiausios privačios investicijos į viešąją energiją, yra pažymėtos toliau.

pietų Afrika

Pietų Afrika daug investavo į atsinaujinančiąją energiją, pvz., Vėjo energiją, dėl šalies potencialo generuoti galią. Iki 70% energetikos sektoriaus finansavo privatus sektorius dėl dalyvaujamosios politikos formavimo proceso, apimančio visus energetikos sektoriaus dalyvius. Pietų Afrika taip pat suderino savo energetikos politiką su klimato ir vystymosi politika, kuri leidžia energetikos sektoriui finansuoti organizacijoms taip pat remti su klimatu susijusius projektus. Iš privačiojo sektoriaus viešajai energijai investavo 3, 97 mlrd. JAV dolerių. „Schneider Electric“, „Commonwealth Development Corporation“ ir Europos investicijų bankas „Energy Access Venture“ finansavo maždaug 54 mln. Tarptautinė finansų korporacija finansavo atsinaujinančią energiją, ypač mažas pajamas gaunantiems Pietų Afrikos regionams.

Čilė

Čilė yra viena iš didžiausių tiesioginių užsienio investicijų ir geriausios besivystančios ekonomikos Lotynų Amerikoje. Dauguma šių tiesioginių užsienio investicijų buvo nukreiptos į infrastruktūros plėtrą ir atsinaujinančią energiją 2015 m., Remiantis Pasaulio banko ataskaitomis. Čilė laikoma saugia vieta investuoti dėl savo konkurencingumo, skaidrumo, stiprios institucinės struktūros ir palankios politikos. Dėl didelio energijos poreikio, ypač anglies ir hidroenergijos, reikėjo daugiau investicijų energetikos sektoriuje. 2015 m. Privataus sektoriaus indėlis į viešąją energiją buvo daugiau kaip 2 mlrd. Kai kurios privačios bendrovės, investavusios į viešąją energiją Čilėje, apima „BHP“, „Anglo American Plc“, AES ir „Energia Renovables Fotones de Chile Ltd.“.

Marokas

Jau ilgą laiką Marokas importavo daugiau kaip 95% savo energijos iškastinio kuro pavidalu. Didėjantis gyventojų skaičius ir vis didėjantis gyvenimo lygis žymiai padidino energijos paklausą. Maroko vyriausybė pradėjo didinti efektyvų energijos tiekimą visoje šalyje. Vykdydama viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, šalis galėjo ištirti kai kuriuos savo gamtos išteklius, pvz., Vėjo, saulės ir hidroenergijos. Keturi Maroko šeši saulės projektai yra privačiai finansuojami su šalimi, iš viso už 1, 8 mlrd. Bendra rizika tarp vyriausybės ir privataus sektoriaus pokyčių energetikos politikoje ir konsultavimo paslaugose paskatino daugiau investuotojų į viešąją energiją. Kai kurios TUI apima Energetikos plėtros fondus, Energetikos investicijų bendrovę ir Hassan II fondą.

Gausesnė, efektyvesnė energija

Atviros politikos, skaidrumo ir šalies galimybių sukurti efektyvią energiją buvimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių privačių institucijų finansavimą viešajai energijai. Finansavimas padidino energijos prieinamumą daugumoje šių šalių piliečių. Kitos šalys, kurios pasinaudojo privačiomis investicijomis į viešąją energiją, yra Meksika, Filipinai, Brazilija, Pakistanas, Turkija, Peru ir Hondūras.

Aukščiausios privačios investicijos į viešąją energiją pagal šalis

Reitingas	Šalis	Privačios investicijos į viešąją energetikos infrastruktūrą, 2015 m
1	pietų Afrika	$ 3, 973, 250, 000
2	Čilė	$ 2, 005, 900, 000
3	Marokas	$ 1, 800, 000, 000
4	Meksika	$ 1, 513, 000, 000
5	Filipinai	$ 953, 400, 000
6	Pakistanas	$ 749, 900, 000
7	Brazilija	$ 656, 700, 000
8	Turkija	$ 605, 500, 000
9	Peru	$ 492, 650, 000
10	Hondūras	$ 430, 000, 000