Šalys, kurios praleidžia daugiausia švietimo

Santykinių švietimo išlaidų nustatymas

Siekdami geriau pažvelgti į tai, kiek svarbi tam tikros šalys savo biudžetui, vertiname tokias išlaidas santykiniu santykiu, atitinkančiu jų atitinkamus bendrus vidaus produktus (BVP). Kadangi BVP yra dažniausiai naudojamas nacionalinio visos veiksmingos ekonominės produkcijos rodiklis, tam tikrų biudžetų santykis su BVP rodo faktinę šalies sienų turimų lėšų dalį, kuria siekiama ugdyti savo piliečius. Į šias išlaidas įtrauktos švietimo išlaidos, finansuojamos iš tarptautinių pinigų, perkeltų vyriausybei. Kiekviena šalis turi savo unikalius švietimo poreikius, kurie gali skirtis atsižvelgiant į šalies gyventojų prioritetus, diplomatinį šalies dalyvavimą tarptautinėje arenoje ir gyventojų amžiaus struktūrą, tarp daugelio kitų veiksnių. Daugeliui pasaulio šalių didžiausios išlaidos iš valstybės finansų yra perkeltos į švietimą, infrastruktūrą, sveikatos priežiūrą ir karinius biudžetus.

Šalys, kuriose didelis dėmesys skiriamas švietimo investicijoms

Pagal neseniai paskelbtą Jungtinių Valstijų CŽV Pasaulio faktų knygos ataskaitą, pasaulio lyderiai dėl finansinio įnašo į viešąjį švietimą, palyginti su BVP, yra tos šalys, išleidžiančios daugiau kaip 10% visų prekių ir paslaugų, pagamintų jų teritorijoje, švietimo. Tarp šių šalių yra Lesotas, Kuba, Kiribatis, Maršalo salos ir Palau.

Remiantis JT Pasaulio banko ataskaita, 2008 m. Viešosios išlaidos švietimui, išreikštos Lesoto procentais nuo BVP, buvo 12, 98%. Viešąsias išlaidas švietimui Lesote sudaro valdžios sektoriaus išlaidos privačioms ir viešosioms švietimo įstaigoms, švietimo administravimas ir subsidijos privačioms įstaigoms, dalyvaujančioms pedagogikoje. Tai patvirtino CŽV Pasaulio faktų knygos ataskaita, o Lesotas, turintis didžiausią santykinę švietimo išlaidų dalį (13% BVP), buvo didžiausias iš visų šalių. Tai rodo, kad pastaraisiais metais šiek tiek padidėjo valdžios sektoriaus išlaidos švietimui.

2013 m. Ta pati ataskaita, kurią parengė JT Pasaulio bankas, parodė, kad Kuba taip pat yra pasaulinė lyderė investuojant į švietimą. Karibų saloje, kuriai skirta 13 proc. BVP, skirta karščiui, Lesotas sugrįžo į santykines švietimo išlaidas. Kubai sekė Danija ir Gana, kurių metinis švietimo biudžetas sudarė atitinkamai 8, 7% ir 8, 1% BVP. Žvelgiant į 2010 m. CŽV Pasaulio faktų knygos ataskaitą matome, kad Danija ir Gana išlaikė savo santykines išlaidas, nes santykinis švietimo biudžetas pastaraisiais metais išliko nepakitęs. Tuo tarpu Kuba padidino išlaidas švietimui tik 0, 2 proc., Nors 2014 m. BVP augo 1, 3 proc., O tai rodo, kad švietimo išlaidos nebuvo žymiai pakeistos ir santykinai sumažėjo. Apskritai, didelės santykinės švietimo išlaidos šiose šalyse rodo tolesnio ekonomikos augimo perspektyvas ateityje, nes BVP augimas paprastai artima atsilikimui nuo bendrojo išsilavinimo lygio. Pasak Pasaulio banko ataskaitos, 2012 m. Naujosios Zelandijos viešosios išlaidos švietimui, išreikštos BVP procentais, buvo 7, 38 proc. Ši teigiama trajektorija „Kiwi Island“ tapo viena iš nedaugelio išsivysčiusių šalių, kurios artėja prie šio sąrašo viršaus. Geras šio augimo trūkumas buvo skiriamas Maori ir kitų Naujosios Zelandijos aborigenų ekonominei plėtrai, taip pat stengiamasi šviesti visus gyventojus apie šių žmonių, gyvenusių žemėje, kultūrinę ir reikšmingą svarbą. salos tauta nuo pat jos įsisavinimo į Britų kolonijinę imperiją.

UNESCO švietimo išlaidų ataskaita

Namibijoje 2010 m. Valdžios sektoriaus išlaidos švietimui, palyginti su BVP, buvo 8, 5%. Tai buvo didžiausia vertė, kurią šalis užregistravo per pastaruosius 11 metų, o tai rodo, kad Namibijos politika švietimo išlaidoms padengti buvo didesnė. Namibija užregistravo mažiausią tokią vertę per pastaruosius 11 metų (6, 04% BVP). Namibijos duomenys buvo gauti iš Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijų (UNESCO) atlikto tyrimo, o jo rezultatai parodė, kad tendencija yra Namibijos vyriausybės išlaidų, susijusių su švietimu, tolesnis augimas artimiausioje ateityje. Pasak to paties UNESCO Statistikos instituto duomenų, šalia Svazilando vyriausybės išlaidų švietimo srityje, palyginti su BVP, 2010 m. Buvo 7, 83 proc.

Per pastaruosius trisdešimt penkerius metus aukščiausia Svazilando vertė 2006 m. Buvo 8, 06% BVP, o tai gerokai padidėjo, palyginti su mažiausia jo verte 3, 71% 1996 m. Šalies išlaidos švietimui 2011 m. būsimas augimas taip pat bus tikėtinas.

Siekti tolesnės pažangos švietimo srityje

Vyriausybės išlaidos švietimui yra didžiulė investicija į žmogiškąjį potencialą, kuris didina šalies ateitį. Kaip matyti iš visų trijų išryškintų tyrimų, dauguma šalių taiko šią koncepciją ir atitinkamai pakoregavo savo biudžetus. Iš tikrųjų kai kuriose šalyse pasiekta maždaug 10% ar daugiau BVP santykinių švietimo biudžetų. Kitos šalys taip pat atsirado kaip dideli švietimo ištekliai, gerokai padidindami savo santykinius biudžetus per pastaruosius 5 metus. Akivaizdu, kad laikui bėgant dauguma tautų toliau didins savo santykines išlaidas švietimui, nes ši svarbi visuomenės dalis vis labiau vertinama visame pasaulyje.

Viešosios išlaidos švietimui kaip BVP procentinė dalis

  • Peržiūrėkite informaciją kaip:
  • Sąrašas
  • Diagrama
ReitingasŠalisŠvietimo reikmėms išleistas BVP procentas
1Lesotas13.00%
2Kuba12, 80%
3Maršalo salos12, 20%
4Kiribatis12.00%
5Botsvana9, 50%
6San Tomė ir Prinsipė9, 50%
7Rytų Timoras9, 40%
8Danija8, 70%
9Namibija8, 40%
10Moldova8, 40%
11Džibutis8, 40%
12Svazilandas8, 30%
13Gana8, 10%
14Islandija7, 60%
15Komorai7, 60%
16Naujoji Zelandija7, 40%
17Palau7, 30%
18Saliamono Salos7, 30%
19Kipras7, 30%
20Švedija7, 00%
21Norvegija6, 90%
22Venesuela6, 90%
23Malta6, 90%
24Bolivija6, 90%
25Kirgizija6, 80%