Kur yra didžiausias plato pasaulyje?

Tibeto plynaukštė

Didžiausia pasaulyje plynaukštė yra žinoma kaip Tibeto plynaukštė (dar vadinama Činghai – Tibeto plynaukštė arba Himalajų plynaukštė). Tibeto plynaukštė yra Vidurio Azijoje ir tęsiasi iki Rytų Azijos. Plokštelė tęsiasi visą Tibeto autonominį regioną, o į vakarus ji ribojasi su Qinghai regionu. Vidutinė plynaukštės plotis pagal ekspertus yra 250000 kvadratinių kilometrų. Tibeto plokščiakalnis yra 3 mylių aukštyje virš jūros lygio ir apima didelį žemės plotą. Todėl plynaukštė vadinama pasaulio stogu. Be to, plynaukštė yra apsupta keleto kalnų.

Tibeto plato geologija

Tibeto plynaukštės susidarymas yra kelių judėjimų po Himalajais rezultatas. Metamorfinių ir nuosėdinių uolienų, kurie sukūrė diapazonus, pakilimas sukėlė atsiradusią Tibeto plynaukštę. Dėl kontinentinių kontinentinių plokščių susidūrimo Indo-australietiškos plokštės buvo toliau stumiamos horizontaliame vektoriuje žemiau Tibeto plokščiakalnio. Geologijos mokslų duomenimis, iki šiol Tibeto plato vis dar auga 5 mm per metus.

Tibeto plato aplinkos sąlygos

Pagrindinė plynaukštės ekosistema yra kalnų pievos. Kitos žemės dalys yra Alpių-Tundros augmenijos. Kai kuriose kitose vietovėse yra skirtingos klimato sąlygos, nes rajonui įtakos turi regiono musoniniai vėjai. Gyvūnai, esantys ant plynaukštės, apima, be kita ko, pilką vilką, laukinius asilus, kranus, vultūras ir gyvates. Vienas konkretus regionui gerai žinomas arachnitas yra aukšto aukščio šuolis. Įspūdingas faktas apie vorus yra tas, kad jie gali išgyventi 6500 pėdų aukštyje.

Plynaukštės poveikis aplinkiniams regionams

Plokštė sukuria monsooninius vėjus dėl jo paviršiaus skirtumo ir temperatūros diapazono. Kadangi plynaukštė yra labai plokščia žemė, šiltas oras iš vandenynų per plotus pasiskirsto per vėją. Žiemos laikotarpiu plynaukštė praranda šilumą daug greičiau nei vandenynas, dėl kurio žemei kyla daug didesnis spaudimas.