Kas buvo pramoninė revoliucija?

Pramonės revoliucija yra laikotarpis, per kurį nuo amatininkų ekonomikos tapo ekonomika, kurioje dominuoja mašinos ir technologinės naujovės. Pramonės revoliucija prasidėjo Didžiojoje Britanijoje ir palaipsniui išplito į Europą ir vyko nuo 1770 m. Vidurio iki 1880 m. Vidurio. Revoliucija paveikė pagrindinius ekonomikos sektorius, įskaitant tekstilės, žemės ūkio, metalo gamybos, transporto ir socialinę bei ekonominę politiką Europoje.

Kilmė, plitimas ir plėtra

Pramonės revoliucija prasidėjo Didžiojoje Britanijoje 1770 m. Pradžioje. Prieš revoliuciją dauguma žmonių gyveno mažose Britanijos kaimo bendruomenėse. Jų kasdienis gyvenimas sukasi aplink žemės ūkį. Dauguma žmonių užsiima pragyvenimo gamyba ir gamino savo drabužius, maistą ir įrankius. Didžioji Britanija buvo pramoninės revoliucijos gimimo vieta, nes ji turėjo daug anglies kasyklų, geležies rūdos ir buvo politiškai stabili. Be to, Didžioji Britanija buvo kolonijinė valdžia, o jos užjūrio kolonijos, ypač Afrikoje, buvo žaliavų šaltiniai. Žinodama savo pradžią, Didžioji Britanija uždraudė eksportuoti visas mašinų formas ir gamybos bei perdirbimo technologijas bei kvalifikuotą darbą. Tačiau, kadangi Didžioji Britanija priėmė mašinų naudojimą savo pramonės šakose, britų verslininkams reikia didesnio pelno, perkeliant juos į kitas Europos rinkas. Belgija ypač naudinga iš Didžiosios Britanijos prekybininkų ir tapo antrajame apskrityje, kur po Britanijos patyrė pramoninę revoliuciją. Pereinant prie Didžiosios Britanijos ir Belgijos, Prancūzija pasibaigė Prancūzijos revoliucija ir lėtai priėmė revoliuciją.

Technologiniai laimėjimai ir išradimai

Žemės ūkio ir tekstilės pramonė patyrė pirmąjį pažangą naujoviškų technologijų srityje. Prieš mechanizuodami prekybininkai suteikė prekybos žaliavas ir įrankius ir galiausiai paėmė gatavus gaminius iš vieno namo į kitą; ši grandinė lėmė laiko švaistymą ir neveiksmingumą. „James Hargreaves“ sukurtas verpimo jenny tapo svarbiu vaidmeniu transformuojant tekstilės pramonę. Samuel Compton vėliau pakeitė „Spinning Jenny“ į verpimo mulą, kuri buvo efektyvesnė. Taip pat buvo pristatyti ketaus, naudojančio kokso degalus, o ne anglis, metodai. 1850-aisiais Henry Bessemer sukūrė pigų ir efektyvų plieno gamybos būdą. Garų variklio išradimas pasirodė esąs labai svarbus; variklis buvo naudojamas siurbti vandenį iš kasyklų, elektros mašinų, laivų ir lokomotyvų.

Darbo struktūros ir gyvenimo standartų bei urbanizacijos pokyčiai

Industrializacijos laikotarpiui būdingos didėjančios įmonės ir žaliavos. Darbo jėgos paklausa išaugo, kai įmonės plečiasi. Iš pradžių savininkai, kurie buvo šių įmonių vadovai, laikė darbuotojus ne tik pigia darbo jėga. Pasiekus laikotarpį, darbuotojai pradėjo formuoti sąjungas, kurios pasisakė už geresnes darbo sąlygas ir mokėjimus. Streikai ir lėtėjimas tapo dažni, nes darbuotojai įgijo didžiausią vertę dėl masinių derybų, kartu su tuo, kad sunku pakeisti kvalifikuotą darbą. Kadangi darbdaviai sumokėjo daugiau, pasikeitė gyvenimo išlaidos ir miestai pradėjo vystytis. Žmonės persikėlė į miesto aplinką ieškodami geresnių darbo vietų ir socialinių patogumų. Vaikų darbas tapo siaučiantis, nes jie buvo pigesni nei suaugusieji, o tėvai įsidarbino geriau nei švietimas.

Efektyvumas ir našumas, revoliucijos poveikis aplinkai

Naudojant mašinas ir kvalifikuotus darbininkus, gamybos sistemose buvo įdiegtas efektyvumas. Mašinos pasirodė esančios produktyvesnės už žmonių darbą; jie buvo veiksmingi ir efektyvesni. Specializacija ir darbo pasidalijimas reiškė, kad darbuotojams buvo paskirtos tam tikros gamybos grandinės dalys, kur jos buvo produktyviausios. Tačiau revoliucija turėjo neigiamą poveikį aplinkai. Akmens anglių gavyba paskatino didelius dugoutus, kurie buvo palikti neuždengti; buvo didžiulė anglių variklių ir įmonių tarša. Miškų naikinimas padidėjo, o vandens šaltiniai užteršti gamyklos atliekomis.

Pasekmės ir palikimas

Pramonės revoliucija laikoma šiuolaikinės industrializacijos gimimo vieta, tai žymi pasaulio ekonomikos, ypač Europos ekonomikos, permaina. Technologinės naujovės paplito visame pasaulyje ir buvo dalijamasi žiniomis ir technologijomis. Revoliucija atvėrė kelią antrajai XIX a. Revoliucijai, kuriai būdingi robotai, lėktuvai ir pažangios technologijos.