Didžiausios Turkmenistano pramonės šakos

Turkmėnistanas yra Vidurinėje Azijoje, kur ji yra viena iš sparčiausiai besivystančių pasaulio šalių. Daugelis ekonomistų mano, kad Turkmėnistano ekonomika yra viena sparčiausiai augančių pasaulyje. Ši šalis turi 95, 5 mlrd. JAV dolerių bendrojo vidaus produkto, apskaičiuoto perkamosios galios. Bendras gyventojų skaičius yra daugiau kaip 5, 6 mln. Asmenų, o šioje šalyje darbo jėga yra mažesnė nei kitų Vidurio Azijos šalių. Vidutinė BVP vienam asmeniui 2016 m. Buvo apie 11 630 JAV dolerių, o tai reiškia, kad sumažėjo pernai. Apytikriai .4% gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, tai yra įspūdingas pasiekimas šiame pasaulio regione. Turkmėnistano nedarbo lygis yra 11%, tačiau šį skaičių gali paveikti neoficiali rinka.

Turkmėnistano ekonomika daugiausia priklauso nuo gamtinių išteklių, pvz., Gamtinių dujų ir naftos, gavybos ir eksploatavimo. Pavyzdžiui, ekspertai mano, kad Turkmėnistane gyvena 4-asis didžiausias gamtinių dujų rezervas pasaulyje. Nors didžiąją šios šalies dalį sudaro dykumos klimatas, žemės ūkio sektorius (kuris labai priklauso nuo drėkinimo sistemų) yra svarbus nacionalinio BVP indėlis ir juose dirba beveik pusė visos darbo jėgos.

Pramonės sektorius

Turkmėnistano ekonomikos pramonės sektorius yra didžiausias šalies BVP indėlis - 49, 3%. Tačiau joje dirba tik apie 14% visos darbo jėgos. Nuo pat nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos 1990 m. Turkmėnistanas stengėsi didinti savo pramonės sektorių. Ši ekonomikos dalis labai priklauso nuo gamtinių išteklių, esančių šioje šalyje, įskaitant dujas ir naftą. Be to, ji apdoroja daugybę medvilnės gaminių ir cheminių medžiagų. Statybos pramonė yra priskiriama pramonės sektoriui, nors ji iš esmės išlieka iš vyriausybės sutarčių. Šiuo metu privačios įmonės ir rezidencijos nėra pastatytos dideliu tarifu, priešingai nei vyriausybės pastatai. Turkmėnistane yra 3 cemento gamyklos, esančios Balkanų, Lebapo ir Ashgabato provincijose. Kartu šie įrenginiai kasmet gamina daugiau kaip 2 mln. Tonų cemento.

Paslaugų sektorius

Paslaugų sektoriuje dirba 37, 8% visos darbo jėgos Turkmėnistane ir sudaro 37, 9% viso šalies BVP. Į šį sektorių įeina daugybė įmonių, įskaitant svetingumą, turizmą, mažmeninę prekybą, sveikatos priežiūrą, ryšius, klientų aptarnavimą, finansines paslaugas ir bankines įstaigas. Kai kurie paslaugų sektoriai yra visiškai valdomi, ypač bankų ir finansinių paslaugų srityje. Dėl šio dėmesio vyriausybei didžioji dauguma (95%) kredito linijų yra išduodamos valdžios institucijoms, o ne visuomenei. Šis kreditų prieinamumo trūkumas gali užkirsti kelią privataus sektoriaus augimui. Turkmėnistano turizmo pramonė turi daug galimybių augti ir šiuo metu jai trukdo politinė padėtis šioje šalyje. Per pastaruosius kelerius metus labai padidėjo netoliese esančių užsienio turistų skaičius, o tai rodo šio sektoriaus potencialą Turkmėnistane.

Eksporto sektorius

Turkmėnistano eksporto ekonomika yra 90-oji didžiausia pasaulyje. Jis importuoja apie 5, 54 mlrd. JAV dolerių ir eksportuoja apie 8, 94 mlrd. JAV dolerių, o tai reiškia, kad ši šalis turi teigiamą prekybos balansą. Didžiausi jos prekybos partneriai yra Kinija (7 mlrd. JAV dolerių), Afganistanas (549 milijonai JAV dolerių) ir Turkija (542 mlrd. JAV dolerių). Mineraliniai produktai sudaro didžiąją dalį šios šalies išvežamų produktų, kurių bendra vertė siekia 8, 19 mlrd. Šioje kategorijoje nafta yra didžiausias eksportuojamas produktas. Tai sudaro 80% eksporto už 7, 17 mlrd. Po mineralinių produktų, antra pagal dydį eksporto kategorija yra tekstilė. Tekstilės eksportas siekia apie 549 mln. JAV dolerių. Šioje kategorijoje žaliavinė medvilnė yra plačiausiai gaminamas produktas ir sudaro 2, 6% viso eksporto, kurio vertė - 236 milijonai JAV dolerių. Trečia pagal dydį eksporto kategorija yra plastikai ir kaučiukai, kurių bendra vertė yra 84, 1 mln. Ši kategorija yra visiškai sudaryta iš propileno polimerų, kurie sudaro 0, 94% viso eksporto.

Nepaisant savo savarankiškumo tikslo, Turkmėnistanas taip pat importuoja keletą produktų. Šalys, kurios teikia didžiausią importo į Turkmėniją vertę, yra Turkija (1, 85 mlrd. JAV dolerių), Rusija (843 mln. JAV dolerių) ir Kinija (813 mln. JAV dolerių).