Didžiausios salos Mikronezijos Federacinėse Valstijose

Mikronezijos Federacinės valstybės yra nepriklausoma sala, kurią sudaro keturios valstybės. Šalį sudaro 607 salos, išsklaidytos Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Salos apima 702 km2 bendrą plotą. Keturios valstybės, kurios sudaro Mikronezijos Federacines valstybes, yra Yap, Pohnpei, Chuuk ir Kosrae. „Pohnpei“ yra didžiausia salyno saloje esanti sala, kurioje yra nacionalinis sostinė „Palikir“.

Didžiausios salos Mikronezijos Federacinėse Valstijose

Pohnpei

Pohnpei yra didžiausia Mikronezijos Federacinių Valstijų sala. Mikronezijos Federacinių Valstybių sostinė yra saloje. Ji yra 117 kvadratinių mylių (371, 6 kvadratinių km) ploto. Jis yra viduryje tarp Manilos ir Honolulu Ramiojo vandenyno pakrantėje. Apskaičiuota, kad saloje gyvena 36 200 žmonių. Pohnpei yra aukštesnė sala, palyginti su jos išorinėmis salomis, kurios užima mažesnius aukščius. Kai kurios išorinės salos yra Pingelap, Pakin, Ant, Ngatik, Oroluk, Nukuoro ir Kapingamarangi. Tai kalnų sala, kurioje yra tankūs lietaus miškai. Mangrove pelkės yra žemutiniame krante. Salos perimetras yra apsuptas koralų rifu. Pohnpei gyventojai yra Mikronezijos gyventojai ir nedidelė amerikiečių, australų ir europiečių išvykstanti bendruomenė. Krikščionių misionieriai lankėsi saloje XIX a., Todėl gyventojai daugiausia krikščionys. Salų gyventojai vykdo ūkininkavimą ir žvejybą.

Kosrae

Kosrae yra antra pagal dydį sala Mikronezijos Federacinėse Valstijose. Jos plotas yra 43 kvadratinių mylių (110 kvadratinių km). Apskaičiuota, kad salos valstybė turi 6 600 gyventojų. Kosrae yra padengta tankia augmenija ir vaizdingais kalnais. Nardininkai ir keliautojai reguliariai lanko Kosrae. Dėl savo izoliacijos salos gamtos ištekliai vis dar nepaliesti. Salą supa koralų rifai. Vyriausybės agentūros, pvz., Jūrų išteklių tarnyba, padeda išsaugoti „Kosrae“ išteklius.

Yap

„Yap“ valstiją sudaro daugelis salų, kurios yra Mikronezijos Federacinių Valstijų dalis. Valstybė užima 39 kvadratinių mylių (100 kvadratinių km) žemės plotą. Jame gyvena apie 11 400 gyventojų. Sala garsėja savo akmenimis; dideli spurgų akmenys, naudojami kaip valiuta senovėje. Kai kurių akmenų skersmuo buvo toks platus kaip 4 metrai. Akmenys buvo išgauti iš karjerų tolimose salose, todėl jie buvo labai riboti. Šiandien sala savo valiuta naudoja JAV dolerius. Yap gyventojai buvo tarp geriausių Ramiojo vandenyno navigatorių. Jie pasitiki bangų judėjimais ir žvaigždėmis, kad galėtų plaukti vandenynu. Yapese buvo sudėtinga kastų sistema, kuri užėmė kaimus ir šeimas. Aukštesniuose gretose buvo privilegijos, kurios buvo atmestos žemesnio rango žmonėms. Kai vokiečiai kolonizavo salą, kastų sistema buvo atsisakyta.

Chuuk

„Chuuk“ yra sudaryta iš daugelio mažų Ramiojo vandenyno salų. Salos apima 47 kvadratinių mylių (21, 5 km2) bendrą plotą. Tai didžiausia Mikronezijos valstybių, turinčių daugiau kaip 50 000 gyventojų, valstybė. Chuukui priklauso didžiausias Mikronezijos miestas Weno. Navigacijos mokyklos saloje siūlo pamokas, todėl Chuuko gyventojai yra geri navigatoriai. Krikščionybė yra dominuojanti religija, nors tikėjimas dvasios ir protėvių garbinimu vis dar vyrauja.

Neišplėstos Mikronezijos salos

Daugelis salų, sudarančių Mikronezijos Federacines Valstybes, iš esmės nėra ištirtos. Teritorijos yra izoliuotos ir turi prastą infrastruktūrą, todėl jas sunku pasiekti. Pastaraisiais metais imigrantai iš visų pasaulio kampelių persikėlė į regioną. Vyriausybė turi nustatyti taisykles, skirtas išsaugoti išteklius salose.

ReitingasDidžiausios Mikronezijos valstybių salosŽemės plotas
1Pohnpei117 kvadratinių mylių
2Kosrae43 kvadratinių mylių
3Yap39 kvadratinių mylių
4Weno36 kvadratinių mylių
5Pingelap0, 7 kvadratinių mylių
6Nukuoro0, 66 kvadratinių mylių
7Satawal0, 5 kvadratinių mylių
8Mokil0, 43 kvadratinių mylių
9Kapingamarangi0, 4 kvadratinių mylių
10

11

12

Lelu

Pollap

Ngatik

0, 39 kvadratinių mylių

0, 35 kvadratinių mylių

0, 32 kvadratinių mylių