15 šalių, turinčių mažiausią savarankiško darbo lygį

Savarankiškai dirbantys asmenys dirba sau, o ne darbdaviui. Jie užsiima verslu su kitu verslo subjektu arba teikia paslaugas kaip nepriklausomas rangovas. Jie taip pat gali turėti savo verslo įmonę arba dalintis nuosavybe arba turėti partnerystę toje įmonėje. Jie gali dirbti kasdien arba turėti valdymo komandą. Savarankiškai dirbantys asmenys apima gydytojus, buhalterius, teisininkus, rašytojus ir verslo savininkus. Jie yra atsakingi už savo mokesčių ir socialinės apsaugos sumokėjimą. Profesinės paslaugos, žemės ūkis ir statyba yra savarankiškai dirbančio sektoriaus dalis. Jungtinėse Amerikos Valstijose šis sektorius 2015 m. Sudarė apie 30% darbo jėgos.

Mažos savarankiško darbo priežastys

Šalys, kuriose savarankiškai dirba mažiausiai gyventojų, turi didžiausią pajamų lygį vienam gyventojui. Europa turi mažiausią savarankiško užimtumo lygį, šiek tiek daugiau nei 4%. Visoje Europos Sąjungoje (ES) 34 proc. Mano, kad tai pageidautina, o tik 17 proc. Eurostato duomenimis, ES turi apie 23% bedarbių jaunimo. Kai kurie europiečiai laiko savarankišką darbą kaip nepageidaujamą įmonę. Yra keletas priežasčių, kodėl jie nenagrinėja šios užimtumo alternatyvos. Finansų, konsultavimo ir tinklo paramos trūkumas. Kai kurie nori kūrybinių industrijų ir informacijos bei kompiuterių technologijų.

Mažas savarankiško užimtumo paplitimas Europoje

Keliose ES valstybėse narėse mažiau kaip 1 iš 10 darbuotojų priskiriami savarankiškai dirbantiems asmenims. Tarptautinės darbo organizacijos statistikos duomenys rodo, kad Norvegija yra aukščiausia, o mažiausia jos gyventojų darbo jėga yra savarankiška visų tautų dalis, ty 7, 2%. Liuksemburgas yra antras, o 8, 7 proc. Jos gyventojų dirba savarankiškai. Trečia, Kanada yra tik 8, 8 proc. Savo darbo jėgos. Danija yra ketvirta, o 8, 9% savo darbo jėgos dirba savarankiškai. Penkta, Estija - 9, 0 proc. Savo darbo jėgos savarankiškai dirbančių asmenų. Švedija yra šešta, o 10, 3 proc. Savo darbo jėgos yra savarankiškai dirbantys asmenys. Septintoji yra Vengrija, kurioje 10, 9 proc. Darbo jėgos dirba savarankiškai. Vokietija yra aštuntoji, o 11, 0% savo darbo jėgos yra savarankiškai dirbantys asmenys. Devinta yra Prancūzija, 11, 5% savo darbo jėgos dirba savarankiškai. Latvija yra dešimtoji, o 11, 5% savo darbo jėgos yra savarankiškai dirbantys asmenys. Vienuoliktasis yra Lietuva, 12, 1% savo darbo jėgos dirba savarankiškai. Islandija yra dvyliktoji - 12, 3% savo darbo jėgos yra savarankiškai dirbantys asmenys. Tryliktasis - Bulgarija, 12, 5% savo darbo jėgos dirba savarankiškai. Austrija yra keturioliktoji - 13, 3% savo darbo jėgos dirba savarankiškai. Penkioliktasis yra Pietų Afrika, 13, 6% savo darbo jėgos yra savarankiškai dirbantys asmenys.

Mažo savarankiško užimtumo rodiklių poveikis

Mažas savarankiško darbo lygis visose pasaulio šalyse, ypač atrodo, veikia jaunimą. Todėl, savo ruožtu, tai gali sukurti darbo rinkoje vakuumą, kuris galėtų stabdyti šalies darbo jėgos įgūdžių ugdymą. Jaunimo apgaulė yra dar vienas žemo savarankiško darbo santykio aspektas. Praleista galimybė prisidėti prie ekonomikos ir apskritai visuomenė yra du kiti neigiami mažo savarankiško užimtumo rodikliai šalyje. Savarankiškai dirbantis darbas dažnai yra įgūdžių ugdymo procesas, kuriuo jauni žmonės ruošiami pereiti prie verslo pasaulio ar didesnių užimtumo galimybių. Savarankiškas darbas yra laikomas būtinu darbo rinkos lankstumu ir padeda kurti darbo vietas bei ugdyti jaunimo įgūdžius, kaip teigia ES Užimtumo, socialinių reikalų, įgūdžių ir darbo judumo komisaras Marianne Thyssen. Savarankiškas darbas prisideda prie šalies ekonomikos.

15 šalių, turinčių mažiausią savarankiško užimtumo lygį

Reitingas	Šalis	Savarankiškai dirbančių darbo jėgos dalis
1	Norvegija	7, 2%
2	Liuksemburgas	8, 7%
3	Kanada	8, 8%
4	Danija	8, 9%
5	Estija	9, 0%
6	Švedija	10, 3%
7	Vengrija	10, 9%
8	Vokietija	11, 0%
9	Prancūzija	11, 5%
10	Latvija	11, 5%
11	Lietuva	12, 1%
12	Islandija	12, 3%
13	Bulgarija	12, 5%
14	Austrija	13, 3%
15	pietų Afrika	13, 6%